Lapteviečiai

  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradinis Apie mus Lapteviečiai
Lapteviečiai

Apie broliją „Lapteviečiai“

El. paštas Spausdinti

1992 metais įkurta visuomeninė organizacija Laptevų jūros tremtinių brolija LAPTEVIEČIAI vienija 1941 m. iš Lietuvos į Arkties Jakutiją nutremtus ir iš ten sugrįžusius žmones.

Brolijos veiklos pagrindiniai tikslai – kaupti ir skleisti žinias apie vykdytą Lietuvos žmonių genocidą, liudyti apie įvykdytus žiaurumus, perduodant valstybei saugoti dokumentus, daiktus ir patirtų netekčių liudijimus, ginti nukentėjusiųjų teises, patriotiškai auklėti jaunimą.

Nuo Brolijos įsikūrimo jai vadovauja Jonas Markauskas, gimęs 1946 metais tremtyje, pačioje šiauriausioje tremties vietoje Arktyje – Trofimovsko saloje, Lietuvos mokytojų šeimoje.

Prasidėjus Atgimimui, J. Markauskas kartu su kitais lapteviečiais dalyvavo vienoje iš 1989 m. ekspedicijų prie Ledjūrio. Buvo tvarkomi išlikę tremtinių kapai, statomi paminklai, parvežti į Lietuvą žuvusiųjų palaikai.

1991 m. Brolijos nariams kilo mintis Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pastatyti jurtą-žeminukę, tokią pat, kokiose Ledjūrio regionuose gyveno tremtiniai. Jonas Markauskas buvo vienas iš pagrindinių šios statybos organizatorių. Jo atkaklumo ir ryžto dėka, pasitelkus bendraminčius ir talkininkus, buvo gautas leidimas statybai ir 1992 metais jurta-žeminukė buvo pastatyta. 1994 metais iškilo paminklas – koplytstulpis žuvusiųjų šeimoms atminti, 1996 metais atgabentas autentiškas vagonas, kokiuose buvo tremiami Lietuvos žmonės. Šių eksponatų pagrindu muziejuje pradėta formuoti tautos tremties ekspozicija. Palaipsniui ši vieta Rumšiškėse tapo lapteviečių susitikimų dvasiniu centru, kuriame kasmet minima Gedulo ir Vilties diena. Čia lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Europos šalių parlamentarai, užsienio diplomatai, išeivijos lietuviai, garbūs mokslininkai, rašytojai ir inteligentijos atstovai. Ekspoziciją gausiai lanko moksleiviai ir studentai, Lietuvos žmonės ir užsienio svečiai.

Brolija LAPTEVIEČIAI 1995 m. parengė, o Jakutijos leidykla „Bičik“ išleido rusų kalba tremtinių prisiminimų antologiją „Lietuviai prie Ledjūrio“. Dalis knygos išspausdinta žurnale ir jakutų kalba. Į šios knygos pristatymą Jakutske buvo pakviesta dešimties asmenų lapteviečių delegacija (vadovas J. Markauskas). Delegacijos nariai buvo priimti Vyriausybėje, Švietimo ir tautybių reikalų ministro.  Jakutske pavyko suburti Jakutijoje gyvenančius lietuvius į draugiją „Gintaras“. 1996 m. Lietuvos istorijos institute brolija suorganizavo mokslinę-praktinę konferenciją Tautos tremties 55-osioms metinėms paminėti, kurioje pranešimus skaitė Lietuvos ir Jakutijos mokslininkai – istorikai ir buvę tremtiniai.

1997 metais J. Markauskas paruošė ir skaitė tremties tematika pranešimą (iliustruotą gausia vaizdine medžiaga stenduose) Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo dalyviams Čikagoje.

Pagal LGGRTC paruoštą projektą 2005 m. muziejaus ekspozicija praplėsta dar vienu eksponatu – partizanų žemine. 2011 m. aikštėje pastatytas paminklo, kokie 1989 m. buvo pastatyti Arkties Bykovo, Muostacho, Trofimovsko ir Tit Ari salose, maketas.

Ekspedicijos metu Jakutijoje 1989 m. J. Markauskas dalyvavo radijo ir televizijos laidose, susipažino su žurnalistais. Tie kontaktai paskatino žurnalistus domėtis ne tik Lietuvos žmonių tremtimi, bet prisiminti ir jakutų tremtinius, kurie dėl politinių motyvų buvo visiškai užmiršti. Jakutų žurnalistų ir mokslininkų grupės apsilankymas Lietuvoje, susitikimas su buvusiais tremtiniais, lankymasis Lietuvos liaudies buities muziejuje prie jurtos-žeminukės paliko jiems ypač didžiulį įspūdį. To paveikti jie sukūrė videofilmus ,,Ilga kelionė“ (filmas pelnė pirmąją žurnalistinę premiją, buvo kelis kartus rodomas per TV Rusijoje ir Jakutijoje) ir „Lietuva: 1941 m. birželio 14 – Gedulo ir Vilties diena“.

2002 m. lapteviečiai ėmėsi iniciatyvos Jakutske pastatyti paminklą su įrašu Lietuvos tremtiniams, 1942–1956 metais kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje. Paminklo projektą parengė LGGRTC architektas Jonas Jagėla, 2003 m. J. Markauskas gavo Jakutsko mero raštišką sutikimą paminklo statybai. 2005 m. paminklas buvo pagamintas ir parengtas išsiųsti. Deja, Jakutsko miestui projektuotas ir pagamintas paminklas liko Lietuvoje, kadangi Jakutsko meras, paklusęs Rusijos Federacijos Prezidento administracijai, atsisakė jį priimti. Tad šis paminklas, pastatytas Vilniuje, Aukų gatvėje prie Genocido aukų muziejaus, tapo muziejaus eksponatu, bylojančiu apie sovietų įvykdytą Tautos genocidą.

Lapteviečiai ypatingą dėmesį skiria tremties laikmečio įvykių fiksavimui knygose, piešiniuose, muziejų ekspozicijose, videojuostose. Išleista arba inicijuota išleisti per 20 leidinių tremties tema, paminėtinas leidinys LIETUVIAI ARKTYJE išleistas 2000 m. (lietuvių, anglų k.), pataisytas ir papildytas 2008 m., patikslintas 2013 m., išleistas rusų k. 2011 m., pranzūzų k. 2012 m.

Brolija LAPTEVIEČIAI bendradarbiauja su Jakutijos lietuvių tremtinių bendrija GINTARAS. Šių visuomeninių organizacijų iniciatyva Jakutijos delegacijos ne kartą lankėsi Lietuvoje minint GEDULO IR VILTIES DIENĄ. 2012 m. iš Lietuvos į Jakutską vyko 9 žmonių delegacija (vadovas J. Markauskas) ir skaitė pranešimus tarptautinėje konferencijoje, skirtoje paminėti tremties 70-ąsias metines. Apie tai plačiai rašyta V. Miliausko straipsnyje ,,Pasiilgau lietuviškos kalbos...” (Knygoje ,,GYVENSIME TĖVŲ ŽEMĖJE”, 2013). Brolijos LAPTEVIEČIAI 1992–2012 metų veikla pateikta bukletuose lietuvių ir rusų kalba. 2013 m. Jakutijos atstovų delegacija atvyko į Lietuvą (dauguma jos narių buvo Jakutijos tremtiniai ir jų palikuonys), šiltas susitikimas dar labiau sustiprino bendradarbiavimą.

Už pilietinę iniciatyvą ir plačią visuomeninę veiklą vadovas Jonas Markauskas 2003 m. apdovanotas ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2006 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento GARBĖS AUKSO ŽENKLU ,,UŽ NUOPELNUS“, 2012 m. Jakutijos (Respublikos Sacha) Prezidento ženklu ,,UŽ PILIETIŠKUMĄ“, Gražina Markauskienė 2007 m. apdovanota Tautinių mažumų ir išeivijos departamento  GARBĖS SIDABRO ŽENKLU ,,UŽ NUOPELNUS“.

Vertinant brolijos LAPTEVIEČIAI veiklą ir jos pirmininko Jono Markausko šeimos indėlį propaguojant tautinę savimonę ir Lietuvos tremtinių netektis, už humanitarinę pagalbą Lietuvių tremtinių draugijai ,,Gintaras“ Jakutske, Jonas Markauskas ir jo šeimos nariai (žmona Gražina Markauskienė, dukra Gintarė Markauskaitė-Bernotienė ir jos dukra Agnė Bernotaitė) 2014 m. apdovanoti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu ,,Tarnaukite Lietuvai“.

2016 m. išleista L.Gutausko knyga „Veidrodis žiemą“ (sudarytojas Jonas Markauskas), atidengtos tautodailininko R.Zinkevičiaus medžio skulptūros „Laidotuvės“, „Malkos-gyvybė“, „Žieminė žvejyba“ ir pateikta instaliacija jurtoje pagal tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus.

Lapteviečių leidinių sąrašas:

1962 m. H. Tautvaišienė. Tautų kapinynas Sibiro tundroje.

1990 m. J. Bičiūnaitė Masiulienė. Jaunystė prie Laptevų jūros.

1991 m. R. Staugaitis. Lietuviai šiaurėje.

1995 m. Sranicy perežitogo.

Lietuviai prie Ledjūrio (rusų k.)

1996 m. G Martynaitis. Ledo vaikystės prisiminimai.

Lapteviečiai (bukletas).

1997 m. D. Grinkevičiūtė. Lietuviai prie Laptevų jūros.

Lapteviečiai (bukletas).

1998 m. V. Vilkaitis. Kūryba.

1999 m. A. Vilkaitis  Gyvensim.

R. Vaicekauskas. Ten, kur baigiasi žemė.

2000 m. Lietuviai arktyje (lietuvių, anglų, rusų k.)

H. Dzikas, A. Šalčiūtė. Šiaurės gniaužtų universitetai.

2001 m. R. Vaicekauskas. Skriauda.

2002 m. A stolen youth, a stolen homeland (angl.)

2004 m. Vilties galia. Mokytojai Katrė ir Jonas Puodžiai.

2005 m. D. Grinkevičiūtė. Lietuviai prie Laptevų jūros. (Rašytojų sąjunga)

2006 m. P Porutis. Tėvas palaimino būti dailininku.

M. Markevičius. Tremties kelias.

O. Merkienė. Aš – Olga, Juozo žmona.

2007 m. Rimkevičius, A. Rimkevičiūtė. Metai paskendę Laptevų jūroje

2008 m. Lietuviai arktyje (lietuvių, anglų k.)

V. Staugaitis. Lenos deltoje ne savo noru.

2009 m. Lituani al Mar di Laptev (italų k.)

2010 m. Lietuviai arktyje (lietuvių, anglų k.)

J. Abromaitis. Tremtis Užpoliarėje

2011 m. Lietuviai arktyje (rusų k.)

R Vaicekauskas. Kelio rodyklė.

2012 m. R.ir I. Rachlin. Šešiolika metų Sibire.

Lapteviečiai (bukletas).

E. Barniškis. Už tvoros.

Lietuviai arktyje (pranzūzų k.)

2013 m. R. Pūtvis. Vaikystė baigėsi anksti.

2014 m. D. Grinkevičiūtė. Aber der Himmel – grandios (Bet dangus ten didingas).

2015 m. T. Grigienė, V. Grigaitė. Pasikalbėk su manimi.

D. Grinkevičiūtė. Lietuviai prie Laptevų jūros. (Rašytojų sąjunga)

2016 m. L. Gutauskas. Veidrodis žiemą.  Lietuvių, anglų, rusų k.). Sudarytojai: G. Bernotienė, J. Markauskas.


Lapteviečių televizijos filmų sąrašas:

  1. Ilga kelionė. 1992. Jakutijos TV filmas.
  2. Lietuva: 1941 birželio 14–ji gedulo ir vilties diena. 1994
  3. Birželio ledas. 2002. (edukacinis filmas)
  4. Vilties galia. 2009. R. Bružo TV apybraiža.

Lapteviečių straipsniai ir kūriniai  leidiniuose:

  1. Leiskit į Tėvynę. 1989. Kaunas ,,Šviesa“
  2. Gyvensime tėvų žemėje. ( 2 knyga) 2013, Vilnius.
  3. Sibiro vaikai. I-ji laida 2???,  II-ji laida 2012. Kaunas.
  4. Tremties vaikai. 2012. Kaunas.
  5. Sibiro Alma Mater  I – VI knygos.
  6. Laisvės šviesa. 2012, Vilnius.
  7. Amžino įšalo žemėje, ?
  8. Kryžius Šiaurėje, 1992, Vilnius.
  9. Juodųjų dienų sakmės, 2001, Vilnius.


 


 

 

 

Lapteviečių straipsniai leidiniuose

1. Leiskit į Tėvynę. 1989. Kaunas ,,Šviesa“

2. Gyvensime tėvų žemėje. ( 2 knyga) 2013, Vilnius.

3. Sibiro vaikai. I-ji laida 2???,  II-ji laida 2012. Kaunas.

4. Tremties vaikai. 2012. Kaunas.

5. Sibiro Alma Mater  I – VI knygos.

6. Laisvės šviesa. 2012, Vilnius.

7. Amžino įšalo žemėje,

8. Kryžius Šiaurėje, 1992, Vilnius.

9. Juodųjų dienų sakmės, 2001, Vilnius