Lapteviečiai

LAPTEVIEČIAI — Laptevų jūros tremtinių brolija — visuomeninė organizacija, jungianti 1941 metais iš Lietuvos ištremtus ir vėliau Jakutijoje atsidūrusius žmones bei jų šeimų narius.  Pirmoji masinė 1941 06 14 tremtis pasižymėjo išskirtiniu žiaurumu. Moterys su mažamečiais vaikais ir seneliais buvo tremiami į Sibirą, o nuo šeimų atskirti vyrai — į sovietų lagerius. Apie 3 tūkstančius Lietuvos tremtinių 1942 metais iš Altajaus krašto ištremti dar toliau — prie Laptevų jūros, į Arkties platybes.

Vienas iš svarbiausių brolijos LAPTEVIEČIAI tikslų — atskleisti sovietinio genocido žiaurumą, siekti, kad apie tai kuo daugiau žinotų Lietuvos ir kitų šalių žmonės. Brolija rengia atmintinų datų minėjimus, kaupia ir skleidžia informaciją apie tremtį ir jos aukas. Brolijos pastangomis 1991 metais, minint tremties penkiasdešimtąsiais metines, Kryžių kalne pastatytas kryžius tremties aukoms atminti, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse — koplytstulpis. Vėliau čia pradėta rengti Tautos Tremties ekspozicija: pastatyta žeminė (jurta), kokiose Arktyje gyveno tremtiniai, atgabentas gyvulinis vagonas, kokiais buvo tremiami žmonės. 1994 metais pastatytas tautodailininko Teofilio Patiejūno paminklas „Šeimos kančia". Įkurtoji ekspozicija Rumšiškėse tapo LAPTEVIEČIŲ dvasiniu centru, čia kasmet minima Gedulo ir vilties diena. Ekspoziciją gausiai lanko moksleiviai, svečiai iš užsienio, diplomatinių tarnybų atstovai. Kai žinios apie Lietuvoje pastatytą jurtą pasiekė Jakutiją, jos žurnalistai aplankė Tautos tremties ekspoziciją, susitiko su buvusiais tremtiniais, sukūrė televizijos filmą „Ilga kelionė", dokumentinį filmą „Lietuva: 1941 m. birželio 14 — Gedulo ir vilties diena". 1995 m. brolijos rūpesčiu Jakutske išleista lietuvių tremtinių atsiminimų knyga „ Литовцы у ледовитого океана“. Šios knygos ištraukos jakutų kalba buvo atspausdintos jakutų literatūriniame žurnale. Dešimties žmonių delegacija iš Lietuvos dalyvavo knygos pristatyme Jakutske, vietinės TV laidose, susitiko su miesto visuomene ir Jakutijos vyriausybės atstovais.

Minint Tautos tremties 55-tąsias metines Brolija Lietuvos istorijos institute surengė tarptautinę konferenciją, kurioje pranešimus skaitė Lietuvos ir Jakutijos mokslininkai bei buvę tremtiniai. 1997 metais Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume Čikagoje lapteviečiai J. Markauskas ir J. Puodžius skaitė išsamius pranešimus tremties tema.

1999 m. Vilniuje susirinkę buvę tremtiniai, kurie mokėsi ir studijavo Jakutijoje, paruošė „Gyvosios istorijos pamoka mokyklai" programą. Vykdant šią programą, rengiami susitikimai su jaunimu mokyklose, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse prie jurtos, leidžiamos knygos. Tarptautiniam kongresui „Komunizmo nusikaltimams įvertinti" 2000 m. Brolija išleido knygą — kaltinimo dokumentą „Lietuviai arktyje". Brolijos nariai parašė, dalyvavo rengiant ir sudarant knygas: „Amžino įšalo žemėje" (1989); „Leiskit į Tėvynę" (1989); J. Masiulienės „Jaunystė prie Laptevų jūros" (1990); A. Vilkaičio „Tremtinio dalia" (1990); R. Staugaičio „Lietuviai Šiaurėje" (1991); J. Gasiūno „Lediniai pragaro ratai"; G. Martynaičio „Ledo vaikystės prisiminimai" (1996); „Kryžius šiaurėje" (1996); D. Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros" (1997); V. Vilkaičio „Kūryba" (1998); A. Vilkaičio „Gyvensim" (1999); R. Vaicekausko „Ten, kur baigiasi Žemė" (1999) ir „Skriauda" (2001), H. Dziko ir A. Šalčiūtės „Šiaurės gniaužtų universitetuose" (2000); „Juodųjų dienų sakmės" (2001), P. Poručio „Tėvas palaimino būti dailininku“ (2006), M. Markevičiaus „Tremties kelias“ (2006), O. Merkienės „Aš – Olga, Juozo žmona“ ir kitas. Rusų kalba išleistos knygos „Страницы пережитoro" (2001) Jakutske ir J. Masiulienės knyga „Юность на берегу моря Лаптевых" (2001) Maskvoje. Dalios Grinkevičiūtės knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros" 2002 m. išleista anglų kalba („A Stolen Youth A Stolen Homeland") ir pristatyta tarptautinėje knygų mugėje Frankfurte. Pastarosios knygos platinamos ir užsienio svečiams. Visas Dalios Grinkevičiūtės literatūrinis palikimas (rankraščiai), nuotraukos ir asmeniniai daiktai 2003 metais perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. 2004 metais Brolija atstatė D. Grinkevičiūtės antkapinį paminklą Kauno Eigulių kapinėse.
Vilniuje Aukų gatvėje šalia Genocido aukų muziejaus 2006 Brolijos iniciatyva pastatytas paminklas Lietuvos tremtiniams (skulptorius J. Jagėla, architektas prof. A. Vyšniūnas), kurio Rusijos Prezidento administracija 2005 neleido pastatyti Jakutske, tuo paniekindama žuvusiųjų atminimą. Paminklas pastatytas valstybės ir brolijos LAPTEVIEČIAI surinktomis lėšomis.

Brolijos LAPTE VIEČIAI pirmininkas 

Jonas Markauskas