Lapteviečiai

Šiais metais Vasario 16-ąją dailininkui Kęstučiui Grigaliūnui už skaudžios atminties erdvinį įvaizdinimą šiuolaikiniame mene buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Kęstutis Grigaliūnas - aktyviai kuriantis dailininkas, pastaruoju metu surengęs ne vieną monumentalios apimties instaliaciją, šiuolaikiška meno kalba kalbantis apie sovietinių represijų aukas.

K. Grigaliūno darbų ciklą sudaro penkios instaliacijos:

• „Apie Meilę “ (skirta 1944–1947 m. sušaudytiems ir Tuskulėnuose užkastiems antisovietinio pasipriešinimo dalyviams);
• „Mirties dienoraščiai“ (1940–1941 m. suimtų ir sušaudytų, lageriuose mirusių politinių kalinių portretinės nuotraukos, darytos sovietiniuose kalėjimuose);
• „1941“ (per pirmuosius masinius trėmimus nukentėjusių žmonių asmeninių albumų nuotraukos);
• „KPZ“ („Kamera predvaritelnovo zakliučenija“, liet. laikino sulaikymo patalpa);
• „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“ (skirta Lietuvos karininkų ir jų šeimų tragedijai įamžinti).

Rugsėjo 7-12 dienomis Jakutijoje (Sacha Respublikoje) lankėsi Lietuvos delegacija. Joje buvo - LR Seimo narys, pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų pirmininkas prof. Arimantas Dumčius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas, Socialinių paslaugų priežiūros departamento specialistai, kitų suinteresuotų institucijų atstovai, verslininkai bei delegacijos siela tapusi Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Rasa Juzukonytė. Delegacijai vadovavo Laptevų jūros tremtinių brolijos "Lapteviečiai" pirmininkas Jonas Markauskas. Kelionės tikslas - susitikti su Jakutijos lietuvių bendruomene, užmegzti glaudesnius kultūrinius ir ekonominius ryšius, suteikti reikamos informacijos norintiems grįžti į Lietuvą tėvynainiams, kartu prisiminti 1941 m. Juodojo birželio tragediją ir pagerbti jo aukas.

Tremtinio Ričardo Vaicekausko novelių knygos kaipmat buvo išgraibstytos, nes jų įtaigumas lyginamas su Aleksandro Solženicyno kūriniu “Viena Ivano Denisovičiaus diena”

Vilnietis R. Vaicekauskas - dar vienas liudytojas nusikaltimų, už kuriuos neatleidžiama nei šiame, nei kitame pasaulyje. Tai, ką patyrė Ričardas, ištremtas su mama bei kitais likimo broliais už speigračio, likęs gyvas tame ledo pragare, jis aprašė novelių knygose “Ten, kur baigiasi žemė” ir “Skriauda”.